A

Adhezija

Sąvoka adhezija yra kilusi iš lot. žodžio adhaesio - sukibimas, prilipimas, priekiba – susiliečiančių kūnų sukibimas dėl tarpmolekulinio ryšio, pvz., dangos sukibtis su pagrindu. Gera dangų sukibtis su pagrindu yra labai svarbi, kad, veikiant mechaninei apkrovai, danga ilgą laiką išliktų ilgaamžė ir funkcionali. Sienų dažai paprastai prilimpa, kai šiek tiek rišiklio iš dažų įsigėria į pagrindą. Čia skysti komponentai sudžiūsta ir lieka mechaninis sukibimas su pagrindu.

Agregatinė būsena

Yra žinomos šios agregatinės būsenos:

– kietoji:

– skystoji;

– dujinė.

Agregatinė būsena priklauso nuo molekulių savybių, temperatūros ir slėgio sąlygų, kuriomis yra medžiaga. Agregatinės būsenos pasikeitimas gali būti valdomas teperatūra ir slėgiu.

Akrilatiniai dažai

Akrilatiniai dažai - tai fasadiniai dažai gryno akrilato pagrindu. Tai sintetinės medžiagos dispersiniai dažai, kurių rišiklis gryno akrilato dispersija. Gryno akrilato fasadiniams dažams būdingas itin didelis atsparumas UV spinduliams ir šarmams

Akrilinės dervos emaliniai dažai

Žr. sintetinės dervos emaliniai dažai.

Akriliniai emaliniai dažai

Aplinkai nekenksmingi, vandeniu skiedžiami, negelsvėjantys, stabilaus blizgesio emaliniai dažai, kurie išskiria nedaug kenksmingųjų medžiagų, ir yra lengvai dengiami. Emalinių dažų spalvos maišomos vienos su kitomis. Akriliniai emaliniai dažai greitai džiūsta ir tinka tiek namo išorės, tiek ir vidaus mediniams paviršiams. Jų mechaninis atsparumas, atsparumas įbrėžimams yra šiek tiek mesnis negu sintetinės dervos emalinių dažų.

Algicidai

Cheminės medžiagos, saugančios nuo dumbliagrybių apnašų ant fasadų.

Alifatiniai angliavandeniliai

Ilgos grandinės angliavandeniliai, pvz., parafinas, vaškas, benzinas be aromatinių junginių (žiedo). Alifatiniai angliavandeniliai yra žymiai švelnesnio kvapo negu aromatiniai angliavandeniliai ir naudojami kaip tirpikliai alkidinės dervos emaliniuose dažuose be aromatinių junginių.

Alkidinės dervos emaliniai dažai

Vieno komponento, dažniausiai tirpikliniai emaliniai dažai, į kurių sudėtį įeina riebalų rūgštimis modifikuota alkdinė derva. Alkdinės dervos emaliniai dažai plačiai naudojami langams, durims, apkaloms ir t.t. dažyti.

Antikorozinė apsauga

Priemonių rinkinys, apsaugantis metalus, betoną, sintetines medžiagas nuo suirimo veikiant cheminams ir fizikiniams veiksniams.

Apdorojimas šarmu

Senų dažų sluoksnių pašalinimas šarmu arba šarminėmis druskomis. Šis metodas tinka tik dengimo medžiagoms, paveikiamoms šarminės hidrolizės, kaip antai aliejiniai dažai arba aliejiniai alkidinės dervos emaliniai dažai. Nušarminimo trukmė apie 1-2val. Po to seną dažų sluoksnį reikia nugramdyti ir pagrindą gerai nuplauti vandeniu.

Apsauga nuo rūdžių

Žr. antikorozinė apsauga

Armavimo danga

Pluoštinių dengimo medžiagų sluoksniai, su įterptu tinkeliu arba be jo, pagrindo įtrūkiams uždengti.

Aromatiniai junginiai

Cikliniai angliavandeniliai, anksčiau naudoti kaip emalinių dažų rišikliai. Prie aromatinių junginių priklauso benzenas, toluenas, ksilenas. Aromatiniai junginiai kenkia sveikatai, benzenas sukelia vėžį. Dėl tos priežasties aromatiniai junginiai, kaip antai: benzenas, toluenas, ksilenas nebenaudojami kaip emalinių dažų tirpikliai. Naudojami aukštos virimo temperatūros aromatiniai angliavandeniliai, pvz., maišant su alifatiniais angliavandeniliais (vaitspiritu).

Asbestas

Silikatinė pluoštinė medžiaga, magnio hidrosilikatas, lengvai įsiskverbiantis į plaučius ir galintis sukelti piktybinius auglius, todėl klasifikuojamas kaip kancerogenas. Asbestas buvo naudojamas:

– kaip štapelio pluoštas ugniai atspariems apsauginiams drabužiams;

– kaip purškiamas asbestas;

– maišomas su cementu ir smėliu gaminant asbestcemenčio plokštes.

Pripažinus asbestą kaip kancerogenišką medžiagą, jo naudojimas uždraustas. Dėl kenksmingumo sveikatai darbas su asbesto turinčiais paviršiais leidžiamas tik kvalifikuotiems asmenims. Tai taikoma ir dengiant, ir ardant.

Atsisluoksniavimas

Dažų atsisluoksniavimas nuo pagrindo, dažniausiai dėl drėgmės vidinėje dažų sluoksnio pusėje arba dėl per didelio dangos įtempio.

Atspalvis

Nurodžius atspalvį, galima įvardyti ir apibūdintii spalvą. Atspalvį galima apibūdinti ir spalvos dalimi (pvz., yra raudonos, geltonos, mėlynos).

Atsparumas chemikalams

Dažų sluoksnis yra atsparus chemikalams, jei jis nejautrus chemikalų poveikiui, pvz., rūgščiam tietui, šarmingam tinkui arba valymo priemonėms.

Atsparumas dilimui

Atsparumo mechaniniam poveikiui savybė. Dylamasis atsparumas ypač svarbus grindų dangoms.

Atsparumas šlapiam trynimui

Atsparumas šlapiam trynimui padeda įvertinti dangos atsparumą pakartotinai jį valant. Dengimo medžiagos klasifikuojamos į atsparumo šlapiam trynimui klases: 1 - 5. 1 klasei priskiriamos didžiausiu atsparumu šlapiam trynimui pasižyminčios dengimo medžiagos. DIN EN 13 300 standarte aprašytas tikslus metodas, kaip nustatyti atsparumą šlapiam trynimui. 1 ir 2 atsparumo šlapiam trynimui klasės dažuose yra didelis kiekis rišiklio ir iš tiesų yra labiau atsparios valymui negu kiti dažai. 1 ir 2 atsparumo šlapiam trynimui klasės dažais padengtame paviršiuje taip pat gali likti mechaninio valymo žvilgančių žymių paviršiuje.

Atsparumo standartai

Sluoksnių (dangų) atsparumas apkrovoms. Pagal DIN 53778 standartą dilimui atsparus sluoksnis turi išlaikyti ne mažiau kaip 5000 ciklų. Dylamojo atsparumo bandymas atliekamas kaip standartinis laboratorinis bandymas. Sienos atsparumas dilimui pagal DIN 53778 nenustatomas. Sąvoka atsparumas dilimui pagal DIN 53778, įsigalėjus DIN EN 13300 standartui, buvo pakeista sąvoka - atsparumas šlapiam tryninmui.

Atspindys

Atspindys (lot. reflectere – atspindėti), kai šviesos spindulys, elektromagnetinė arba kokia nors kitokia banga (pvz., garso) atsispindi nuo paviršiaus. Jis paklūsta šviesos atspindžio dėsniui, t.y. spindulio kritimo kampas yra lygus spindulio atspindžio kampui. Abu kampai matuojami tarp spindulio ir statmens. Tai yra tiesi linija, statmena krintančios šviesos spindulio taškui paviršiuje.

Augalinis aliejus

Augalinis aliejus - tai bendra riebalų, gaunamų iš augalų, sąvoka, o eteriniai aliejai, sudaryti iš įvairių cheminių junginių, yra tirpūs riebaluose, bet jų sudėtyje riebalų nėra. Jeigu aliejai išgaunami iš augalų sėklų, tada kalbame apie aliejingas sėklas. Beje, aliejai ir riebalai, esant skirtingai temperatūrai, skiriasi tik konsistencija, kuri priklauso nuo junginių kiekio molekuliniame lygmenyje. Pagal chemiinę formulę augaliniai aliejai sudaryti iš trigliceridų.

B

Baktericidai

Medžiagos, naikinančios bakterijas.

Be aromatinių junginių

Sintetinės dervos emalinių dažų be aromatinių junginių sudėtyje yra tirpiklių, bet jie silpnesnio kvapo negu įprastiniai sintetinės dervos emaliniai dažai.

Beicas

Įsigeriantis, dažniausiai skaidrus ir nesudarantis plėvelės mišinys, kuriame yra dažiklių, keičiančių medienos paviršiaus spalvą.

Beicavimas

Prieš perdažant, senas dažų sluoksnis pašalinamas specialia priemone, šlifavimo popieriumi, karšto oro pistoletu arba chemikalais. Tai vadinama beicavimu.

Beicavimo priemonė

Žr. beicavimas

Biocidai

Tai cheminės medžiagos, naikinančios dumbliagrybius, pelėsinius grybus, bakterijas, vabzdžius.

Blizgesys

Blizgesys - tai savybė, pasireiškianti dėl to, kad paviršius yra toks lygus, jog įdubos yra mažesnės nei matomos šviesos bangos ilgis.

C

Celiulozė

Pagrindinė medienos ląstelių sienelių atraminė medžiaga. Chemiškai apdorota celiuliozė naudojama, pvz., tapetų kleisteriams, klijinių dažų rišikliams (celiulioziniai klijai) ir kaip priedas į dengimo medžiagas.

Chloro angliavandenilis

Chloro turinčios medžiagos, kaip antai: metilenchloridas ir trichloretilenas, buvo naudojamos kaip tirpikliai, valikliai ir beicai. Dėl jų kenksmingumo sveikatai chloro angliavandeniliai naudojami tik išimtiniais atvejais

Coil-Coating

Pramoninis metalinių lakštų dengimo metodas, kai dengimo medžiagos valcuojamos. Lakštai, padengti „Coil- Coating“ būdu (panardinant), naudojami fasadams ir stogams. Dengimo sistemose dažnai naudojami silikonu modifikuoti akrilatai ir poliesteriai. Šių silikoninių rišiklių pranašumas - geras atsparumas oro veiksniams ir ilgaamžiškumas, trūkumas - remontuojant gali kilti nesuderinamumas su kitomis medžiagomis ir dėl to gali atsirasti sukibties problemų. Todėl prieš dengiant fasadus „Coil-Coating“ metodu padengtomis medžiagomis, visada reikia nudažyti bandomąjį plotą ir patikrinti sukimbamąjį stiprumą.

D

Dažai

Dengimo medžiagų veikliosios medžiagos, apsaugančios vidaus ir išorės sienas nuo pelėsinių grybų.

Dažai nuo pelėsinių grybų

Žr. drėgnų patalpų dažai

Dažai, dažomoji medžiaga

Visos dažomosios medžiagos, kaip antai: dažalai, pigmentai, vadinami vienu pavadinamu - dažai.

Dažalai

Spalvinimo priemonė, ištirpinta tirpikliuose arba rišikliuose. Dažalai dažnai naudojami audiniams dažyti.

Dažų purkštuvas, aerografas

Purškimo pistoletu suslėgto oro srove galima išpurkšti tiksliai dozuojamą dažų rūką ir gauti nepriekaištingus, pereinančių spalvų meniškus paviršius. Aerografo technikos pradžia tiksliai nežinoma, spėjama, kad jis pradėtas naudoti 19 a. pabaigoje (1888 m. Amerikoje arba 1893 m. Anglijoje) . Iš pradžių aerografo technika buvo naudojama nuotraukoms retušuoti, vėliau susiformavo atskira meno rūšis.

Dekoratyvinis tinkas

Dekoratyvinis arba aukštos kokybės tinkas daug lengviau dengiamas negu įprastinis; į jį galima įmaišyti spalvinamuosius komponentus. Dekoratyvieji tinkai naudojami tiek viduje, tiek ir išorėje. Jų būna dviejų rūšių: sintetinės dervos tinkas ir mineralinis tinkas.

Dekoravimo technika

Padengtą dažų sluoksnį šluostyti šlapiu teptuku arba kempine, kol bus gautas piešinys ir faktūra. Šia dekoravimo technika gaunami ypač švelnūs atspalvių perėjimai, kai trinama užgriebiant už dar drėgno ploto ir neleidžiant ankstesnio sluoksnio dažams išdžiūti.

Dekoravimo technika skuduru

Į dažus pamirkytas nedidelis skuduras nugręžiamas ir suformuojamas į netampriai susuktą volelį, kuris abiem rankomis voluojamas per paviršių. Skuduro raukšlių atspaudai skersai volavimo krypties palieka piešinį. Kaip ir dengiant dekoratyviuoju voleliu, naudojamos tamsūs, šviesūs piešiniai arba kontrastuojantys su vienspalviu pagrindu. Ant baltos sienos padengus matinę raudoną ir paskui skuduru nuvuolavus šviesiai pilka spalva, išeis trispalvis dekoratyvus efektas.

Dekoravimo technika tapnojimo įrankiu

Dažų dengimas tapnojant, kad būtų gautas išraiškingesnis paviršius. Naudojami specialūs tapnojamieji įrankiai: šepečiai ir kempinės.

Dengiamoji geba

Dengimo medžiagų dengiamoji geba - tai savybė pagrindą padengti taip, kad neliktų matoma jo spalva. Geros dengiamosios gebos dengimo medžiagos žymiai sumažina darbo kaštus, nes tolygus paviršius gaunamas dengiant mažiau sluoksnių ir sunaudojant mažiau dažų.

Dengimas

Dengimo medžiagų padengimas ant pagrindo. Dažus, emalinius dažus ir lakus galima dengti keliais būdais: teptuku, voleliu, purkštuvu, panardinant ir apliejant. Tinkamai pasirinktas dengimo būdas daro įtaką rezultatui ir racionaliam darbo būdui.

Dengimo medžiaga

Tai produktai, kuriais padengiama.

Dezinfekavimas

Kad patalpose, kurioms keliami dideli higienos reikalavimai, kaip antai, ligoninės, laboratorijos, maisto pramonės įmonės, neatsirastų bakterijų, sienos reguliariai kempine valomos dezinfekavimo priemonėmis, atskiestomis vandeniu pagal gamintojo nuorodas. Taip apsaugomos sienos nuo bakterijų atsiradimo ar jų veisimosi. Patalpoms, kurių sienos turi būti dezinfekuojamos, tinka tik dezinfekantams atsparios dengimo medžiagos, kaip antai, blizgaus paviršiaus lateksiniai dažai arba alkidiniai emaliniai dažai ir 2 komponentų emaliniai dažai.

Difuzija

Difuzija - tai dujų arba garų savybė pasklisti toje pačioje medžiagoje arba susiliečiančiose medžiagose, pvz., vandens garai prasiskverbia per dangas. Nelygu naudojimo paskirtis, dangos turi būti pralaidžios tam tikroms dujoms arba apsaugoti nuo įsiskverbimo į pagrindą. Gelžbetonis, kad pagrindas būtų apsaugotas nuo CO2 ir SO2 įsiskverbimo, dengiamas mažesnės difuzijos dangomis, o kalkiniai tinkai - labai difuziškomis dangomis.

Dispersija

Žr. dispersiniai dažai

Dispersiniai dažai

Dispersinių dažų pavadinimas kilęs iš lot. dispergere - išsklaidyti, išbarstyti. Iš tiesų dispersiniuose dažuose polimerų dalelės išsklaidytos skystyje (dažniausiai vandenyje), bet neištirpusios. Nudažius, vanduo išgaruoja ir lieka uždarų porų sintetinė plėvelė. Dispersiniais dažais galima dengti praktiškai visus pagrindus: tinką, mūrą, betoną, lengvąsias plokštes, medieną, kartoną, tapetus arba tekstilinius sienų apmušalus. Kartu atitinkamai nugruntavus. Dispersiniais dažais taip pat dengiami spalvotųjų akmenukų ir sintetinės dervos tinkai.

Dispersiniai emaliniai dažai

Dengimo medžiagomis, kurių rišiklis - sintetinės medžiagos dispersija, ir į jų sudėtį taip pat įeina pigmentai, užpildai ir priedai, padengti paviršiai įgyja lako savybių. Dispersiniai emaliniai dažai skiedžiami vandeniu; jų rišiklis dažniausiai - akrilato dispersija.

Dispersiniai silikatiniai dažai

Dengimo medžiagos, kurių pagrindinis rišiklis - skystasis stiklas. Į dažų sudėtį įeina dispersija, pigmentai, užpildai ir preidai. Pagal VOB C dalį DIN 18363 organinių dalelių gali būti ne daugiau kaip 5%. Dispersinių silikatinių dažų rišiklis dažnaiusiai mineralinis; jie rekomenduojami naudoti tiek viduje, tiek išorėje.

Drėgnų patalpų dažai

Dispersiniai dažai, į kurių sudėtį įeina veikliosios medžiagos nuo pelėsinių grybų. Naudojami patalpose, kuriose didesnė drėgmė.

Druskos

Druska - cheminis junginys, kuriame rūgšties vandenilis pakeistas metalu.

Druskų išsikristalizavimas (prasimušimas)

Druskų nuosėdos ant statybinių medžiagų paviršių išorėje ir viduje. Mūru kylančioje drėgmėje yra vandenyje tirpių druskų. O drėgmei garuojant, druskos kristalizuojasi ir paviršiuje susidaro baltos, kristalinės apnašos.

E

Elastoemrai

Sintetinės medžiagos, kambario temperatūroje esančios labai tamprios.

Emaliniai dažai su dideliu kiekiu kietųjų dalelių.

Emaliniai dažai su dideliu kiekiu nelakiųjų dalelių. Emaliniai dažai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 85% kietųjų dalelių, padengia itin storu sluoksniu, todėl geram rezultatui gauti pakanka vieno sluoksnio, nes jiems būdinga labai gera dengiamoji geba.

Emulsija

Emulsija - tai dispersinė sistema iš smulkių skysčio lašelių, pasklidusių kitame skystyje ir nesimaišančių su juo, pvz., aliejus vandenyje. Įmaišius priedų, kaip antai, emulsiklių ir gerai išmaišius, gaunamas stabilus, ilgaamžis mišinys. Geras emulsijos pavyzdys yra pienas, riebalų dispersija vandenyje.

 

F

Faktūrinis tinkas

Siekiant namui suteikti daugiau savitumo, ant tinko grunto dengiamas faktūrinis tinkas. Nutinkavus ir tinkui sukietėjus, jis apdorojamas tinkuotojo glaistykle. Tokiu būdu gaunamas tolygus, vienodo storio tinko paviršius, kurį galima įvairiai apipavidalinti. Kad būtų gautos įvairios faktūros, profesionalai naudoja švairias tinkavimo technikas (apvaliais, vertikaliais, horizontaliais rankų judesiais).

Fenolftaleinas

Tai šarmingumo indikatorius. Fenolftaleinas šarmingus pagrindus, kurių pH >9,6 nudažo raudonai. Naudojant fenolftaleiną galia apytikriai nustatyti betono karbonizacijos gylį.

Fliuatavimas

Mineralinių tinkų šarmingumas neutralizuojamas fliuatais. Fliuatų veiksmingumas remiasi fluorsilikatų reakcija su kalkėmis, esančiomis kalkiniuose ir cementiniuose tinkuose. Gipsinių tinkų ir molio fliuatai neveikia. Fliuatai naudojami siekiant išvengti naujų tinkų arba pertinkuotų vietų kreidėjimo, taip pat vandens dėmėms izoliuoti.

Frizas

Puošybinė detalė; dekoratyvinė reljefinė arba tapyta juosta, skirianti arba juosianti sienų plokštumas.

Fungicidas

Veikliosios medžiagos kaip priedas į dengimo medžiagas, siekiant išvengti pelėsinių grybų apnašų ant vidaus bei išorės sienų.

G

Garų slėgis

Skysčių išgaravimo greičio parametras. Kuo didesnis garų slėgis, tuo greičiau išgaruoja tirpiklis. Esant žemai temperatūrai, garų slėgis mažesnis negu per karščius.

Geba sukibti

Geba sukibti apibūdina kaip dažai sukimba su paviršiumi. Sukibtis - viena svarbiausių kiekvienų dažų savybių.

Geba užpildyti

Dengimo medžiagos geba užpildyti - tai savybė, išlyginanti pagrindo šiurkštumą.

Grafitis

Grafičiai (it. graffito) - sen.įrašai, ženklai ar piešiniai ant pastatų sienų ar indų. Dabar šnekamojoje kalboje taip vadinami aerozoliniais dažais legaliai arba nelegaliai jaunimo sukurti įvairūs piešiniai. Tai ir politinio protesto išraiška ir naujoji miestų meno rūšis.

Grunto sluoksnis

Arba gruntavimas. Grunto sluoksnio užduotis - sutankinti per daug sugeriančius pagrindus. Be to, jis pagerina sukibtį su padengtais sluoksniais. Gruntas gali giliai įsiskvebti į pagrindą ir jį sutvirtinti. Pasirenkant tinkamą gruntą, reikia atkreipti dėmesį į gamintojo rekomendacijas.

H

Hidrofilinis

Drėkstantis nuo vandens.

Hidrofobinimas

Kad sumažėtų vandens įgertis, sugeriantys konstrukcinių elementų paviršiai dengiami, pvz., impregnavimo priemone silikono pagrindu, kad būtų gautas hidrofobinis paviršius. Kartais tai naudojama dispersiniuose dažuose, siekiant sumažinti medžiagos sąnaudas 2 sluoksniui.

Hidrofobinis

Nedrėkstantis nuo vandens. Medžiagos arba paviršiai blogai sudrėkinami arba išvis nesudrėkinami.

Hidrozoliai

Koloidiniai tirpalai, kurių dalelės labai mažos. Sintetinės medžiagos dispersijos hidrosolio formos naudojamos kaip aukštos kokybės vandeniniai gruntai, nes dėl smulkių dalelių jie gerai įsiskverbia į pagrindą.

Higroskopinis

Sugeriantis vandenį. Medžiagos, sugeriančios ir surišančios oro drėgmę, pasižymi higroskopinėmis savybėmis, pvz., įvairios druskos.

I

Impregnavimas

Porėtų statybinių medžiagų, kaip antai: klinkeris, betonas, mediena, apsauga padengiant, pvz., plėvelę sudarančia medžiaga silikonų arba silanų pagrindu, kad paviršius pasidarytų nedrėkstantis nuo vandens. Mediniai paviršiai dengiami impregnuojančiomis dažyvėmis aliejų/alkido arba akrilato pagrindu.

Indikatorinis popierius

Norint nustatyti, ar medžiaga/ pagrindas yra neutralios, rūgštinės, ar šarminės reakcijos, indikatoriniu popieriumi patikrinama pH reikšmė.

Inertinis

Inertiniais (lot. iners - neveiklus, nejudrus) vadinami cheminiai elementai arba junginiai, kurių išorinis elektroninis apvalkalas yra užpildytas ir neturi nei teigiamo, nei neigiamo krūvio. Jie nedalyvauja cheminėse reakcijose.

Inhibitorius

Medžiaga, stabdanti cheminius procesus arba užkertanti jiems kelią, pvz., antikorozinė apsauga, kai padengus antikorozine priemone apsaugoma nuo rūdžių susidarymo.

Insekticidai

Insekticidas -medžiaga, naudojama naikinti žalingus vabzdžius ir jų vystymosi stadijas. Insekticidai naudojami žemės ūkyje, atsargoms ir medžiagoms apsaugoti, taip pat higienos tikslais. Dažniausiai insekticidai kaip nuodas veikia vabzdžių nervų sistemą.

Išblukimas

Spalvos pokytis, dažniausiai pašviesėjimas, nuo atmosferos poveikio: UV spindulių, lietaus, rasos ir kenksmingų išmetamųjų dujų.

Išeiga

Išeiga - kokiam paviršiui m² padengti kokio kiekio reikia dengimo medžiagos. Išeiga nurodoma m²/l. Iš pateiktos išeigos galima apskaičiuoti, kokio ploto paviršių galima padengti pakuotės turiniu, pvz., 80 m² reikia 10 l dažų.

Išlyginamieji dažai

Priklausomai nuo džiūvimo sąlygų, dengiant mineralines dangas arba dangas silikatų pagrindu, paviršiai gaunami dėmėti arba margi. Spalvai išlyginti naudojami išlyginamieji dažai.

Išlyginimas

Išlyginimas apima tokias savybes:

a) gruntavimas arba dažymas pagrindo įgerčiai išlyginti;

b) pagrindo šiurkštumo arba nelygumų išlyginimas padengiant dangą su užpildais arba glaistu;

c) nevienodų spalvų arba dėmėtų paviršių išlyginimas.

Išorinė sudėtinė šiltinimo sistema

Sudėtinėmis šiltinimo sistemomis galima sutaupyti iki 25 % šildymo energijos. Šios sistemos susideda iš kelių komponentų. Pirmiausia prie fasado klijuojamos izoliacinės plokštės iš putplasčio arba mineralinės vatos ir papildomai pritvirtinamos smeigėmis. Po to dengiamas armavimo sluoksnis, į kurį įspaudžiamas stiklo pluošto armavimo tinklelis, ir silikatiniu, silikoninės dervos, mineraliniu arba sintetinės dervos tinku nutinkuojamas baigiamasis sluoksnis. Sumontuoti tinkamą sudėtinę šiltinimo sistemą yra sudėtinga užduotis, todėl tą darbą geriau patikėti profesionalams.

ISTIS

Žr. išorinė sudėtinė šiltinimo sistema

Izoliuojamieji dažai

Pagrinde yra sudedamųjų dalių, kurios prasimuša per dažų sluoksnį, ir taip atsiranda, pvz., vandens, nikotino ir suodžių dėmių. Todėl tokius pagrindus pirmiausia reikia padengti izoliuojamaisiais dažais, kad nepakistų šviežiai nudažytų paviršių spalva.

Izoliuojamosios priemonės

Tai dengimo medžiagos, kurios naudojamos izoliuoti blunkančias pagrindo medžiagas. Tokios priemonės dažnai vadinamos izoliuojamaisiais dažais. Jos veiksmingai izoliuoja nikotino apnašas, medienos sudedamąsias medžiagas, suodžius, alyvas, pakitusios spalvos geležį ir vandens dėmės.

Į

Įsiskverbimas

Vienos medžiagos įsiskverbimas į kitą, pvz., gruntavimo priemonės arba dažų įsiskverbimas į pagrindą.

K

Kalio silikato tirpalas

Mineralinis rišiklis silikatiniams dažams.

Kalkiniai dažai

Kalkiniai dažai - tai gęsintų kalkių vandeninis tirpalas, kai kada su pigmentais ir/arba su klijais ir kitais rišikliais. Gęsintos kalkės - tai kartu rišiklis ir pigmentas, nes jos sudaro baltą, kietą sluoksnį. Kalkiniai dažai spalvinami tik iš dalies, nes kalkių šlamas gali surišti tik maždaug 5 % pigmentų. Kalkiniai dažai, dažant šviežiai nutinkuotus paviršius, padengia labai tvirtu sluoksniu, atspariu pelėsiniams grybams ir leidžia cirkuliuoti vandens garams tarp oro ir pagrindo. Kalkiniais dažais padengti paviršiai rūgščioje atmosferoje ima irti, todėl pramoniniuose rajonuose, kur didelis oro užterštumas nerekomenduojama naudoti.

Kapiliariškumas

Drėgmės pasiskirstymas mūre pagrįstas statybinės medžiagos kapiliariškumu. Kapiliarinė įgertis priklauso nuo kapiliarų dydžio. Kuo poros mažesnės, tuo didesnė kapliarinė įgertis ir tuo vanduo gali lengviau pakilti mūru arba tuo giliau į pagrindą gali įsiskverbti gruntavo ir impregnavimo priemonės.

Karbonizacija

Tai kalcio hidroksido (kalkių) kietėjimas, prisotinant CO2 iš oro. Karbonizacija labai svarbi betonui, kad kietėdamas jis įgautų reikiamą stiprumą. Gelžbetonio atveju, kad būtų išvengta korozijos sukeltų nuostolių, karbonizacija turi būti sumažinta iki minimumo. Betono šarmingumas turi būti išsaugotas. Tai gaunama padengus CO2 nepralaidžiomis dengimo medžiagomis. PI skiedinių grupės kalkinius tinkus, priešingai, reikia padengti CO2 pralaidžiomis dengimo medžiagomis, kad būtų užtikrinta tinko stiprumui reikalinga rekristalizacija, prisotinant CO2. Trumpai: kalkiniams tinkams reikia CO2, gelžbetonis turi būti apsaugotas nuo CO2.

Katalizatorius

Medžiaga, pagreitinanti cheminę reakciją, pvz., pokosto, aliejinių lakų ir dažų džiūvimą greitinanti medžiaga (sikatyvai).

Kietosios dalelės

Kietosios dalelės - dalis dengimo medžiagos, kuri lieka išgaravus visoms lakiosioms dalelėms. Kietosios dalelėls susideda iš rišiklio, užpildų ir celiuliozės.

Klampumas

Skysčio būklės ir jos sklidos charakteristika. Medžiagos skirstomos į: mažo klampumo - skystas ir labai klampias - tirštai skystas.

Kleisteris

Kleisteris - tai lipni medžiaga, sudaryta daugiausia iš krakmolo. Parduodamas miltelių pavidalo. Prieš klijuojant kleisteriu, pirmiausia jis sumaišomas su vandeniu ir paliekams išbrinkti. Kleisterį galima išsivirti ir patiems, miltus arba bulvių krakmolą sumaišius su vandeniu.

Klijai

Klijai pagal DIN 16921- tai vandeninis lipnios medžiagos tirpalas.

Koalescencija

Plėvelių susidarymas dispersijose. Dispersijoms džiūstant, išgaruoja vanduo, sintetinės medžiagos dalelės ima liestis ir susiklijuoja polimerų dalelės. Tai skysčio lašelių susiliejimas, susidarant plėvelei.

Koloidinis tirpalas

Koloidinis tirpalas - tai toks tirpalas, kuriame ištirpusios medžiagos yra tokios smulkios, kad filtruojamos nebeatsiskiria.

Kondensacija

Tai - garų, dujų skystėjimas, šaldant. Nukritus temperatūrai žemiau už rasos tašką, vandens garai patalpų ore kondensuojasi ant šaltų paviršių.

Konservantas

Dažų priedai, apsaugantys nuo bakterijų, naudojami, pvz., vandeniniuose dispersiniuose dažuose. Dar kitaip jie apibūdinami kaip mikrobicidai; sąveikaujant su oru, jų poveikis silpnėja.

Konsistencija

Konsistencija 〈lot. consistentia – būsena〉 nusako medžiagos savybę. Pagal tai, kaip medžiagos keičia formą, jų konsistencija skirstoma į : kietą, klampią arba plastišką.

Korozija

Netauraus metalo irimas dėl deguonies, vandens, CO2, SO2 poveikio, susidarant stabiliems junginiams. Pvz. geležis, veikiant oksidacijai, surūdija arba cinkuoti paviršiai pasidengia oksido sluoksniu.

Kreidėjimas

Pigmentų ir užpildų išsiskyrimas iš dažų sluoksnių dėl rišiklio irimo, UV spindulių ir vandens poveikio arba iš dalies dėl rišiklio migracijos į sugeriantį pagrindą.

Kristalizacijos slėgis

Pagrindinis žalingas druskų poveikis yra tas, kad joms pereinant iš ištirpusios formos į kristalinę, padidėja jų tūris. Atsiranda vadinamasis kristalizacijos slėgis, kurį galima palyginti su slėgiu, atsirandančiu vandeniui virstant ledu. Užšąlant vandeniui, jo tūris padidėja apie 10%. Jei mūro arba skiedinio poros užpildytos daugiau kaip 90% vandens, jam užšąlant susidaro didelis slėgis, veikiantis porų sieneles. Procesas druskoms kristalizuojantis toks pat kaip ir užšąlant vandeniui. Jei kapiliaruose yra vandenyje ištirpusių druskų, vandeniui išgaravus, jos kristalizuojasi. Padidėjęs tūris gali suardyti statybines medžiagas. Paprastai statybinė medžiaga išlaiko daugkartinę druskų kristalizaciją, statybinė medžiaga pamažu dūla ir suyra.

L

Lakieji organiniai junginiai (LOJ)

LOJ (volatile organic compound) - lakieji organiniai junginiai, priklausomai nuo temperatūros ir oro slėgio, išgaruojantys savaime. LOJ apima visus dengimo medžiagų (tirpiklių plastiklių) lakiuosius junginius. Dispersiniai dažai, kuriuose nėra lakiųjų organinių junginių LOJ, vadinami dengimo medžiagomis, iš kurių neišsiskiria kenksmingų medžiagų ir kuriuose nėra tirpiklių.

Lateksas

Latksas, natūralus kaučiukas, kaučiukmedžio Hevea brasiliensis baltos sultys.

Lateksiniai dažai

Lateksiniai dažai yra atsparūs dilimui, gerai valomi ir labai patvarūs. Jais galima dengti visus pagrindus, tinkamus dengti dispersiniais dažais.

Lesiravimas

Lesiravimas - tepama skaidrių arba pusiau skaidrių dažyvių ir lazūrinių dažų sluoksniu, apsaugančiu medieną ir mineralinius pagrindus nuo aplinkos ir atmosferos poveikio. Medienos tekstūra išlieka matoma, nes plonasluoksnės dažyvės neuždengia pavbiršiaus, tik įsigeria į medieną. Išorei naudojamos tirpiklinės dažyvės bei lazūriniai dažai, o vidui - be tirpiklių.

Lesiravimo technika

Žr. lesiravimas

Linų aliejus

Tai natūralus rišiklis aliejiniams ir alkdiniams lakams. Linų aliejus gaunamas iš linų sėklų (sėmenų).

M

MAK reikšmė

Tai - „ribinės medžiagos koncentracijos darbo vietoje“ santrumpa. MAK reikšmė nurodo ribinę medžiagos (dujų, aerozolių) koncentraciją patalpos ore, kur kasdien praleidžiant daugiau kaip 8 val. arba 40 val. per savaitę nepakenkiama žmogaus sveikatai.

Manomerai

Palyginus maža molekulė, kuri gali jungtis su kitomis tokiomis pat ar kitokiomis molekulėmis ir sudaryti makromolekulę – polimerą.

 

Mėlynasis grybas

Mėlynasis grybas nudažo medieną pilkai mėlyna spalva. Jis ardo medieną, ypač apninka spygliuočių medieną, tam tikromis sąlygomis ir lapuočių. Priežastis - per didelis medienos drėgnumas. Apsisaugoti nuo mėlyno grybo profilaktinė medienos apsaugos priemonės su veikliosiomis medžiagomis.

Mineraliniai dažai

Mineraliniai daža i- tai cementiniai, silikatiniai arba kalkiniai dažai. Džiūvimas pagrįstas chemine reakcija.

Mineralinis tinkas

Mineraliniai tinkai naudojami kaip ir mineraliniai dažai, tik gaunami norimo grūdėtumo faktūriniai paviršiai.

Mišinio tvermės trukmė

Maksimali trukmė, per kurią sumaišius dervą ir kietiklį turi būti padengti 2 komponentų emaliniai dažai.

Mūras

Sienos pavidalu sukrautų ir skiediniu sutvirtintų plytų ar akmenų mūrinys; pati tokia siena.

N

Negrįžtamai

Sluoksniai, kurių, jiems išdžiūvus arba sukietėjus, nebeveikia tirpikliai. Dangos, sukietėjusios, veikiant cheminei reakcijai arba oksidacijai, pvz., nudažius alkidiniais emaliniais dažais arba dviejų komponentų epoksidiniais ir poliuretaniniais emaliniais dažais, yra negrįžtamos.

Neišskiria lakiųjų organinių junginių, nėra tirpiklių

Lakiųjų organinių junginių neišskiriantys sienų dažai, kurių sudėtyje nėra plastiklių ir organinių tirpiklių, tiek juos dengiant, tiek jiems džiūstant, išskiria vien tik vandenį.

Neorganiniai cheminiai junginiai

Junginiai, kuriuose nėra anglies (C).

Nukenksminimas

Nukenksminimas plačiąja žodžio reikšme reiškia nešvarumų pašalinimą nuo paviršių. Nors dažniausiai sąvoka nukenksminimas vartojama, kai kalbama apie radioaktyvių nuosėdų pašalinimą, pvz., atominėse elektrinėse arba ligoninėse, kur atliekama spindulinė terapija arba rentgenodiagnostika.

Nušarminimo priemonės

Žr. apdorojimas šarmu.

Nusėdimas

Nuosėdų susidarymas pastos pavidalo dengimo medžiagose. Pigmentai ir užpildai su dideliu savituoju svoriu yra linkę nusėsti ir sukelia dengimo medžiagos nevienalytiškumą. Išmaišius atkuriama pradinė konsistencija.

O

Oksidacija

Oksidacija siaurąja ir pirmykšte prasme yra medžiagos cheminė reakcija su deguonimi (lot. Oxygenium). Tokios reakcijos produktas vadinamas oksidu.

Optiniai balikliai

Optiniai balikliai - dažalai, absorbuojantys ultravioletinę šviesą ir išspinduliuojantys mėlyną šviesą. Šis procesas vadinamas fluorescencija. Ją galima matyti, pvz., diskotekose.

Orinės kalkės

Kalkės, kietėjančios veikiant CO2.

Osmosas

Savaiminis skysčių skverbimasis pro puslaidį sluoksnį, pvz., pro dangą. Osmosas sukelia, pvz., emaliniais dažais padengto metalo koroziją po plėvele, kai prie pagrindo yra prilipusių druskų ir vanduo per emalinius dažus patenka į druskos sluoksnį.

P

Pagelsvėjimas

Būna šviesus ir tamsus pagelsvėjimas. Šviesus pagelsvėjimas atsiranda veikiant šviesai. Jį dažniausiai sukelia sintetiniai plastikliai. Tamsiai pagelsvėja buvę balti alkidiniai emaliniai dažai. Tamsus pagelsvėjimas sukelia problemas, dažant duris, nes durų falcai, dažniausiai uždengti ir tamsūs, gelsvėja stipriau negu durų plokštės, kurias šviesa veikia ilgiau.

Pagrindinės spalvos

Pagrindinės spalvos - tai spalvos, kurias maišant gaunamos išvestinės spalvos.

Pagrindo paruošimas

Kad tinkas ir dažai neatšoktų (neatsisluoksniuotų), nelygu sienos savybės ir ankstesni dažų sluoksniai, pagrindą reikia paruošti. Praktiškai visus pagrindus pirmiausia reikia gerai nuvalyti. Tapetus nuplėšti. Nelygumus, trūkumus ir skyles užtaisyti pagal aplinkybes išlyginamuoju skiediniu. Kad dispersiniai dažai ir impregnavimo priemonės geriau sukibtų su nauju dažų sluoksniu, paviršius pašiurkštinamas. Nepriklausomai nuo pagrindo beveik visada pravartu, dažant išorės paviršius net būtina, pirmiausia pagrindą nugruntuoti.

Pelėsiniai grybai

Pagrindinės priežastys pelėsiniams grybams atsirasti yra statybinės fizikos pažeidimai ir netinkamas vėdinimas. Jų gali atsirasti visur, kur oras yra drėgnas ir nepakankamai cirkuliuoja. Juodai rudos pelėsinių grybų dėmės ne tik bjauriai atrodo, bet ir kenkia sveikatai, gali, pvz., sukelti alergiją. Profilaktiškai nuo pelėsinių grybų ypač pažeidžiamas sienas galima nudažyti specialiais drėgnų patalpų dažais. Nors prasmingiausia yra panaikinti patalpos drėgmės priežastį, kaip antai, išorinio tinko įtrūkius arba pakeisti nuo pradžių neteisingą patalpos naudojimą.

Pigmentai

Miltelinė, smulkiadispersė kieta, spalvota medžiaga, netirpi dangos terpėje. Pigmentai daro įtaką dangos atspalviui, dengiamajai gebai ir kai kuriais atvejais antikorozinei apsaugai.

Pigmentų migracija

Pavienių pigmentų sankaupa dažytame paviršiuje arba pakuotėje ilgai laikant. Pigmentų migracija - tai dengimo medžiagos atsiskyrimas, kuris panaikinamas išmaišius pakuotę.

Plastiklis

Dažniausiai aliejiniai, skysti, aukštos virimo temperatūros medžiagos, įmaišomos į dengimo arba sintetines medžiagas, kad būtų gauta didesnė deformavimosi geba. Lūžios struktūros sintetinės medžiagos, įmaišius plastiklių, lengviau išlaiko deformaciją arba tampa minkštesnės.

Plastomerai

Sintetinės medžiagos, pakaitinus suminkštėja ir įgyja geresnę deformavimosi gebą.

Pleišėjimas

Pleišėjimas - tai tapyto paveikslo tinklo pavidalo dažų sluoksnio įskilimai; atsiranda nevienodai džiūstant pagrindui ir dažams, ilgai veikiant įvairiems atmosferos ar mechaniniams veiksniams. Iš dalies gali pleišėti ir dispersinių dažų sluoksniai.

Pliūpsnio temepratūra

Žemiausia temperatūra, iki kurios reikia pašildyti produktą, kad standartinėmis sąlygomis iš jo išsiskyrę garai akimirksniu užsiliepsnotų, jei yra liepsnos šaltinis.

Pokostas

Pokostas - bespalvis plėvėdaris aliejaus, dervų, terpentino ir spirito pagrindu.

Polimerizacija

Monomero ar monomerų mišinio pavertimas polimeru, nepakitus medžiagai. Iš pavienių molekulių atsiranda makromolekulės (polimerai), pvz., polivinilakrilatas, polivinilchloridas.

Polimerizuotųjų dervų dažai

Tai tirpikliniai dažai, kurių rišiklis - polimerizacijos būdu gauta sintetinė derva.

Polivinilchloridas

Polivinilchloridas (PVC) - tai termoplastinė sintetinė medžiaga.

Prasimušimas

Dažymo medžiagų prasimušimas per pagrindą arba senų dažų per dengiamąjį sluoksnį, pvz., medienos sudėtinės medžiagos, derviniai ir bituminiai dažai.

Priedai

Priedai dažų, emalinių dažų, lakų, dažyvių, lazūrinių dažų, tinkų atitinkamoms savybėms gauti arba jomis tuos produktus pagerinti. Pavyzdžiui, priedas, gerinantis sklidą, dengimo patogumą, rišimosi trukmę, apsaugantis nuo nusėdimo, fungicidų, algicidų ir t.t.

Purškimas beoriu purkštuvu

Beoris vidaus dažų, fasadinių dažų, emalinių dažų, glaistų purškimas remiasi aukšto slėgio veikimu (apie 60–200 bar), kai skysta dengimo medžiaga išspaudžiama iš purkštuko. Medžiagai išėjus iš purkštuko, slėgis krenta ir dengimo medžiaga skyla į smulkias daleles ir nusėda ant pagrindo. Beoriu purkštuvu galima dengti didelio ploto paviršius. Tokio dengimo metodo trūkumas tas, kad smulkios medžiagos dalelės nusėda ir ant kitų daiktų. Dėl tos priežasties, purškiant beoriu purkštuvu, gretimus paviršius reikia apdengti, apklijuoti. Dažniausiai naudojami šiam metodui sukurti produktai.

PVC

Žr. polivinilchloridas.

p

pH reikšmė

Parametras, rodantis, ar medžiaga yra neutrali, ar jos reakcija rūgštinė, ar šarminė. 0 iki < 7 = rūgštinė, 7 = neutrali, 7 - 14 = šarminė. pH reikšmę galima nustatyti indikatoriniu popieriumi.

R

Reologija

Mokslas, tiriantis klampiųjų medžiagų deformaciją ir takumą. Takumas arba klampumas nustatomas DIN indu arna reometru.

 

Reversinis, grįžtamas

Reversinis yra iš lot. reversio - sugrįžimas. Tai reiškia, kad išdžiūvusius nudažytus sluoksnius vėl galima ištirpinti tirpikliuose. Grįžtamieji sluoksniai dažniausiai būna padengti polimerizuotaisiais dažais, kurie džiūsta garuojant tirpikliui.

Rišikliai

Be pigmentų, dažalų ir tirpiklių, rišikliai - svarbiausi dažų komponentai. Rišikliai sujungia produktų sudedamąsias dalis, kad neatsiskirtų, ir užtikrina jų sukibtį su pagrindu. Pagal rišiklį dažai yra skirstomi į: aliejinius emalinius dažus, daugiakomponenčius emalinius dažus, gamtinės dervos emalinius dažus, sintetinės dervos emalinius dažus, dispersinius dažus ir kitus lakus bei dažus.

Rūdys

Rūdys - tai geležies korozijos produktas, atsirandantis dėl oksidacijos ir hidratacijos, sąveikaujant su deguonimi (iš oro) ir vandeniu, ir jame esančiomis rūgštimis (rūgštūs lietūs): sieros rūgštimi, sulfito rūgštimi, azoro rūgštimi. Vykstant oksidacijai, geležis reaguoja virsta geležies(II)oksidu ir geležies(III) oksidu. Rūdys sukelia problemų, nes dėl oksidacijos pakinta tūris ir dėl to gali imti pleišėti lakai, emaliniai dažai ir dažai.

S

Salietra

Tai pastatams kenkianti druska, šarminio, šarminio žemių metalo ar amonio nitratas. Salietra susidaro mūre, turėjusiame sąlytį su fekalijomis, srutomis arba mėšlu. Mūro salietra pažeidžia tinko ir dažų sluoksnį.

Sandarinimo medžiagos

Siūlėms tarp statybinės medžiagos arba konstrukcinių elementų užsandarinti naudojamos sandarinimo medžiagos. Jos skirstomos į : tampriai elastines akrilo dispersijos pagrindu ir elastines tiokolio (polisulfidinis kaučiuko) arba silikonines sandarinimo medžiagas.

Siktyvai

Tai aliejinių emalinių dažų ir aliejinių alkidinių emalinių dažų džiūvimą greitinanti medžiaga.

Silikatiniai dažai

Pagal VOB DIN 18363 į silikatinius dažus įeina rišiklis - skystasis stiklas, pigmentai ir užpildai. Be organinių junginių. Silikatiniai dažai tiekiami dviejų dalių: skystąjį komponentą sudaro rišiklis, o antrąjį - pigmentai ir užpildai.

Silikatizacija

Silikatinių dažų ir dispersinių silikatinių dažų rišiklis - kalio skystasis stiklas, reaguojantis su mineraliniais kalkiniais pagrindais vykstant cheminei reakcijai, vadinamajai silikatizacijai.

Silikoninės dervos dažai

Dengimo medžiagos, ypač fasadams, kurių rišiklis - silikoninės dervos dispersija ir sintetinės dervos dispersija. Fasadiniai dažai silikoninės dervos pagrindu labai difuziški ir nedrėkstantys nuo vandens.

Siloksanai

Siloksanai naudojami impregnuoti mineralinius pagrindus, kad jie pasidarytų nedrėkstantys nuo vandens, kaip apsauga nuo lietaus.

Sintetinė derva

Sintetinės dervos pagal DIN 55958 (1988 gruodis) gaminamos polimerizacijos, polimerinio jungimosi arba polikondensacijos reakcijų metu. Jos gali būti modifikuojamos gamtiniais junginiais, pvz., augaliniais arba gyvuliniais aliejais arba natūraliomis dervomis arba kartais sintetinėmis dervomis, gaunamomis esterifikuojant arba saponifikuojant gamtines dervas.

Sintetinės dervos lakas

Skaidrusis lakas, į kurio sudėtį paprastai įeina rišiklis ir tirpiklis. Skaidrusis lakas - tai dengimo medžiaga medienai arba metalui ir apsauganti paviršius nuo išorės poveikio: metalą nuo oksidacijos, medieną nuo drėgmės.

Sintetinės dervos tinkas

Sintetinės dervos tinkas - tai dispersiniai dažai su kvarco ir kitų mineralinių komponentų užpildais. Sintetinės dervos tinkas skiriasi įvairiomis faktūromis ir įvairaus dydžio grūdeliais. Šį tinką lengva dengti ir jis gerai sukimba su pagrindu. Nešvarius sintetinės dervos tinkus galima vėl padengti aukštos kokybės dispersiniais dažais.

Sintezė

Sintezė (gr. synthesis – sujungimas, sudarymas, derinimas) - vienų cheminių junginių gavimas iš kitų cheminių junginių ar cheminių elementų.

 

Siūlė

Siauras tarpas tarp plytelių arba plytų.

Skaidrusis lakas

Skaidrusis lakas, į kurio sudėtį paprastai įeina rišiklis ir tirpiklis. Skaidrusis lakas - tai dengimo medžiaga medienai arba metalui ir apsauganti paviršius nuo išorės poveikio: metalą nuo oksidacijos, medieną nuo drėgmės.

Skiediklis

Žr. užpildai

Sklida

Dengimo medžiagos savybė išdžiūti be dryžių. Dryžiai, atsiradę dengiant teptuku, turi būti tokie sklidūs, kad būtų gaunamas lygus paviršius.

Skystasis stiklas

Silikatinių dažų rišiklis. Gaminamas lydant silicio dioksidą (kvarcą) ir kalio karbonatą (potašą).

Sluoksniai (dangoje)

Bendra sąvoka, apibūdinanti vieno ar daugelio trapusavyje susijusių, dengimo medžiagomis padengtų sluoksnių. Sluoksniai skirstomi į: grunto, tarpinį ir baigiamąjį . Suderinta sluoksnių sandara vadinama sistema. Sąvokos danga ir dažų sluoksnis vartojamos kaip sinonimai.

Spalvinamieji dažai

Žr. spalvinimas

Spalvinimas

Dažų, emalinių dažų, tinkų spalvinimas kliento norima spalva. Spalvinama arba spalvinamaisiais ir spalvotaisiais dažais, pastomis ir koncentratais, intensyviai maišant, arba į kompiuterizuotą spalvinimo įrenginį įpylus tonavimo pastos.

Spalvų maišymas

Sumaišius dvi ar daugiau spalvų, gaunama nauja spalva. Tai gali būti gaunama maišant medžiagas, pavyzdžiui, tapyboje, arba susiklojus vienai ant kitos įvairioms spalvoms.

Š

Šaltos spalvos

Šaltos spalvos yra tokios, kuriose daug mėlynos spalvos.

Šarminė hidrolizė

Cheminis esterių skilimas, susidarant rūgštims ir alkoholiui. Džiūstančiose alkdinėse dervose yra esterių, skylančių veikiant šarmams. Naudojant neatsparias šarminei hidrolizei dengimo medžiagas ant šarminių pagrindų jos skyla. Dėl to atsiranda defektai: pvz., išnyksta sukibtis, atsiranda nublukusių, matinių vietų.

Šarmingumas/atsparumas šarmams

Medžiagos pagal chemines savybes skirstomos į: rūgščias, neutralias arba šarmines. Klasifikuojama pagal pH reikšmę:

– neutralios reakcijos = pH 7

– rūgščios reakcijos = pH <7

– šarminės reakcijos = pH >7

Šviežiai padengtų mineralinių tinkų kalkių/ cemento pagrindu arba betono pH reikšmė >12, t.y. labai šarminė reakcija. Dėl tos priežasties dengimo medžiagos, naudojamos tokiems pagrindams, turi būti atsparios šarmams. Rišikliai, veikiami šarmų, turi nesuirti. Šarmams neatsparūs spalvotieji pigmentai ant tokių pagrindų pakeičia spalvą.

 

Šelakas

Derva, gaunama iš išskyrų Laccifer lacca vabzdžių, parazituojančių ant kai kurių medžių šakų.

 

 

Šiltos spalvos

Prie šiltų spalvų priskiriama raudona, oranžinė ir tamsūs geltonos spalvos atspalviai.

Švinas

Švinas (lot. plumbum) - cheminis elementas, priskiriamas sunkiesiems metalams. Sąvoka švinas priklauso baltų – slavų leksikos sluoksniui, kada nors galėjo būti vartojami ir kitose indoeuropiečių kalbose, bet vėliau iš jų išnyko. Dažuose naudoti šviną, jo junginius ir kitus sunkiuosius metalus draudžiama.

s

sD reikšmė

Ji nurodo nustatyto sluoksnio storio statybinės medžiagos difuziją, palyginti su atitinkamu oro sluoksniu. Kuo mažesnė sD reikšmė, tuo didesnė dengimo medžiagos difuzija.

T

Talkas

Talkas (arab. talq) -silikatų klasės mineralas. Talkas gali būti baltos, pilkos, žalsvos ir beveik sidabrinės spalvos.

Tamprumas

Medžiagos savybė deformuotis, kai ją veikia išorinės jėgos, ir atstatyti savo pirminę formą, kai jėgos nustoja veikti, vadinama tamprumu. Guma yra būdingas tamprios medžiagos pavyzdys.

 

Tankis

Tankis parodo, kiek medžiaga sunkesnė arba lengvesnė palyginus su tokio pat tūrio vandens tankiu, esant 4°C. Matematiškai tankis apskaičiuojamas taip: masė padalijama iš tūrio. Tankio matavimo vienetas - g/cm³ arba kg/l.

Tapetai

Tapetai (lot. Tapetum - kilimas) - tai sienų apdaila arba popieriniai sienų apmušalai.

Termoplastai

Sintetinės medžiagos, kurios šildomos minkštėja, o atvėsusios vėl sukietėja. Dengimo medžiagos, kurių riškliui būdingos termoplastinės savybės, yra neatsparios purvui.

 

Tiksotropija

Gelio struktūros izoterminis grįžtamasis suirimas dėl mechaninio poveikio, kai maišant dengimo medžiagą, ji suskystėja, o baigus maišyti vėl įgauna gelio pavidalą. Tiksotropinė emalinių dažų savybė dengiant pasireiškia teigiamai. Gelio pavidalo dažai nenulaša nuo teptuko, o dengiant atsiradusios šlyties jėgos suskystina konsistenciją ir rezultatas - dažus lengviau dengti.

 

Tinklelinės įpjovos

Dažų ir lakų sukibties bandymas tinklelinių įpjovų būdu pagal DIN 53151 arba DIN EN ISO 2409. Sukibties bandymas, skirtas įvertinti dažų dangų atsparumą atsiskyrimui nuo paviršių aštriu rėžtuku padarant kryžminį pjūvį dangoje iki pat pagrindo. Daromos šešios stačiuoju kampu susikertančios įpjovos. Priklausomai nuo dangos atsiskyrimo nustatomas koeficientas nuo Gt 0 iki Gt 4. Gt 0 reiškia labai gerą sukimbamąjį stiprį, Gt 4 - labai blogą. Tinklelinės įpjovos turi būti daromos ant pagrindų, pvz., lakštų, kurių įpjovos nepažeistų. Daryti tinklelines įpjovas ant mineralinių tinkų nėra prasmės, nes pjūvis pažeidžia pagrindą ir negalima tiksliai nustatyti, ar atpleišėjimas dėl prastos sukibties ar dėl pagrindo pažeidimo.

Tirpiklis

Tirpiklis daro įtaką dažų savyabėms ir lemia dažų džiūvimo procesą. Ypač nekenkiantys aplinkai ir sveikatai yra betirpikliniai dažai, kuriuose pigmentai ir kitos sudedamosios dalys yra ištirpintos vandenyje.

Toluenas

Toluenas -dar kitaip vadinamas metilbenzenu bei fenilmetanu, yra skaidrus, vandenyje netirpus, specifinio dažų skiediklio kvapo skystis, organinis junginys, priskiriamas aromatiniams angliavandeniliams.

Tonas, atspalvis

Spalvų gradacija, žr. atspalvis

Tuštumėlės

Nedideli, netaisyklingos formos plyšiai apdailos betono paviršiuje. Tuštumėlės atsiranda dėl betonuojant atsiradusių oro burbuliukų.

U

Užpildai

Užpildai - tai priedai, užimantys medžiagos mišinio dalį. Dažuose užpildai naudojami atitinkamam sluoksnio storiui gauti.

Užtrynimo technika

Naudojant užtrinimo techniką glaistas ant sienos dengiamas lanksčiuoju glaistikliu ir pan. įrankiais - gaunama besiūlė danga. Tinkuotas pagrindas yra tinkamas dengti pirmą glaisto sluoksnį. Kiti sluoksniai denigami ant viršaus ir šalia vienas kito ir taip sukuriamas porceliano lygumo paviršius. Dažnai skirtingi sluoksniai dengiami skirtingomis spalvomis, kad būtų lengviau atpažinti, kuris sluoksnis yra užtrinamas. Prie užtrynimo technikos priskiriamos smulkių faktūrų dangos ir palikti šiurkštai. Kad paviršius būtų dar lygesnis, dažnai įtrinama vaškais ir poliruojama iki blizgesio.

V

Vaitspiritas

Organinis tirpiklis emaliniams dažams ir polimerizuotosios dervos dažams. Į sudėtį įeina alifatiniai angliavandeniliai ir apie 18% aromatinių angliavandenilių.

Vandens garų difuzija

Vandens garų prasiskverbimas per kietas medžiagas, pvz., dangas. Vandens garai sklinda mažesnės koncentracijos kryptimi. Sluoksnių sandara, kuriai būdinga didelė vandens garų difuzija, įgalina išdžiūti drėgnai sienai.

Vario pažaliavimas

Konstrukcinių elementų iš vario pasidengimas patina (plona žalia plėvele), veikiant drėgmei, CO2 ir SO2.

Vinilas

Vinilas - polivinilchlorido (PVC) sutrumpinimas.

Ž

Žemiausia plėvelės susidarymo temperatūra

Reikalinga žemiausia aplinkos ir pagrindo temperatūra, kad dengimo medžiagos išdžiūtų arba sukietėtų. Kai temperatūra žemesnė nei nurodyta reikalinga, gali pablogėti dangos savybės, pvz., atsirasti įtrūkių, sumažėti blizgesys, sukibtis.

c

Tonavimo sistema Alpina ColorMix

Alpina ColorMix tonavimo paslauga skirta Alpina dažų, emalių ir tinkų spalvinimui. Ši profesionali automatinė sistema pasižymi itin aukštu tikslumu išgaunant pasirinktą atspalvį. Per keletą minučių tiesiog parduotuvėje norimas medžiagos kiekis bus tonuotas vienu iš 700 atspalvių, esančių Alpina Your Personal Color spalvyne.